Profesija un/vai nodarbošanās:
Lietuvos laisvės armijos bataliono vadas,kapitonas
Friedhof |
Lukšių mstl. (kaimo) civilinės kapinės |
|---|---|
Sektor |
4 |
Reihe |
000 |
Platz |
0078 |
Detalizēta informācija
Lietuvos laisvės armijos (toliau - LLA) bataliono vadas, kapitonas Jurgis Valtys-Viesulas. Lokys, Dunda, g. 1910-03-22 Pūstauniškių k., Lukšių vlsč., Šakių aps. 1929-08-29 baigė Šakių „Žiburio” gimnaziją. 1931-10-24 baigė Karo mokyklą. Jam suteiktas pėstininkų jaunesn. leitenanto laipsnis. 1934-05-17 - 1 pėstininkų pulko 1-os kuopos būrio vadas. 1935-07-20 perkeltas į 7 pėstininkų pulką. 1935-11-23 pakeltas į leitenantus. 1936-04-13 paskirtas 1-o bataliono švietimo vadovu. 1936-09-15 perkeltas į Tauragės įgulą. 1939-10 dalyvavo žygyje į Vilnių. 1939-12-31 pakeltas į kapitonus. Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 7 pėstininkų pulko 6 kuopos vadu. Sovietų buvo paskirtas Raudonosios armijos (toliau-RA) 297 šaulių pulko kuopos vadu. Kilus Vokietijos-Sovietų Sąjungos karui iš RA pasitraukė. 1941-07 tarnavo lietuvių karių Vilniaus įguloje. 1941-1943 m. tarnavo Vilniaus kriminalinėje policijoje. Partizanauti pradėjo 1944-08-30. Su bendražygiu Pranu Runu subūrė Šakių aps. Paežerėlių, Plokščių, Lekėčių, Lukšių ir kitų aplinkinių valsčių vyrus į partizanų batalioną ir jam vadovavo. J. Valčio įsakymu partizanai suskirstyti į kuopas, būrius, skyrius. Leido laikraštėlį „Laisvės kovotojas”. Jis užmezgė ryšius su Tauro apygardos štabu, LLA. Iš ten gaudavo pogrindinę spaudą, veiklos nurodymus. 1945-05-12 kpt. Jurgis Valtys-Viesulas vadovavo partizanams Valkų mūšyje. Žuvo išduotas 1945-10-07, patekęs į Griškabūdžio vlsč. enkavėdistų ir Lukšių vlsč. stribų surengtą pasalą Pūstauniškio k. apylinkių Ubakšilio miške. Priešai kartu kovojusį partizaną V. Petkūną-Putiną sužeidė ir suėmė. Partizano kūną stribai niekino Lukšių miestelio aikštėje. J. Valčio teta Kaunienė nuėjusi į NKVD Lukšių vlsč. poskyrį paprašė leisti sūnėną palaidoti. Buvo leista palaikus palaidoti naktį ir be apeigų. Teta, susukusi palaikus į baltą drobulę, padedama namiškių, juos palaidojo Lukšių miestelio kapinėse. Lukšių mokiniai kapą prižiūrėjo, pastatė antkapinį kryžių. Stribai kryžių nugriaudavo, kapo sampilą sulygindavo. 1989 m. kapas buvo surastas, sutvarkytas, pastatytas skulptoriaus tautodailininko Vido Cikanos sukurtas antkapinis kryžius. Kpt. Jurgis Valtys 2007-10-25 pripažintas kariu savanoriu.